- pauškulė
- pauškulė̃ sf. (3b) JI420, paũškulė (1) Vkš, pauškūlė̃ (3b) 1. odos pūslė, spuogas: Paũškūlės apteko visą kūną KlvrŽ. Garstyčios sutraukė didžiausią paũškulę Skd. Susileido pauškūlė̃, ir ėmė gelti skaudulys Šts. Jis prarakė pauškūlę ant rankos J. 2. žr. pauškutis: Šalaputris šaudo popierine pauškule rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.